Mokinių, dalyvavusių projekte „Išbandyk profesiją", įspūdžiai.
Gabrielės įspūdžiai apie praktiką Monake.
„Ugdymo karjerai“ projektas ,,Išbandyk profesiją“ šiais metais man tapo įsimintinu įvykiu. Dar vasario mėnesį draugė parodė skelbimą, kuriame buvo raginama sudalyvauti atrankoje teisinę praktiką atlikti Ince&Co kompanijoje, Monake. Tokią praktiką pasiūlė licėjaus alumnas Mantas Paliulis. Svarsčiau ateityje galbūt studijuoti teisę, tad man šis pasiūlymas atrodė labai naudingas tiek dėl patirties teisinėje srityje, tiek dėl perspektyvų stoti į kažkurį užsienio universitetą. Tikėjausi, kad, visų pirma, suprasiu, ar teisinis darbas man tinka, ir, antra, praktika Monake galėtų būti svarus įrašas mano motyvaciniame laiške, kurį netrukus reikės rašyti, jei stosiu į vieną iš Jungtinės Karalystės universitetų.
Taigi, anglų kalba parašiau motyvacinį laišką ir tapau viena iš trijų licėjaus kandidatų, kurių laiškai buvo išsiųsti į Ince&Co kompanijos Londone biurą. Laimei, būtent mane pasirinko kaip tinkamą kandidatę šiai praktikai atlikti. Per porą savaičių buvo suderintos mano kelionės detalės: užsakytas viešbutis ir skrydžiai, aptarta, ar reikės papildomai kažką pasiruošti. Kelionė truko penkias dienas, o dirbau tris dienas – kovo 25, 26 ir 27. Kol ruošiausi, jaučiau ypatingą palaikymą ir rūpestį iš mokytojos Linoretos.
Atvykusi į Monaką stebėjausi ne tik šalies vaizdais ir kultūra, bet ir žmonių tarpusavio santykiais. Ince&Co kompanijos darbuotojai buvo ypač malonūs ir priėmė mane kaip sau lygią, o ne kokią nepatyrusią mokinę. Aišku, toks požiūris reiškė ir nelengvas užduotis bei šiokią tokią atsakomybę: dalyvavau susitikimuose su klientais, manęs prašė pakomentuoti, pažymėti pastabas juodraštiniuose sutarčių variantuose, gavau pabandyti parašyti ieškinį, ieškojau informacijos, reikalingos tuometinėms Monako biuro byloms, turėjau nemažai išmokti apie sutarčių sudarymą ir iš elektroninių dviejų pusių susirašinėjimų nustatyti, ar, mano manymu, tarp jų įsigaliojo sutartis, o tuomet galėjau palyginti savo išvadas su teisėjo išvadomis (buvo labai malonu, kai mano sprendimas, kad sutartis įsigaliojo, sutapo su teisėjo sprendimu).
Per tas kelias dienas šiek tiek susipažinau su Monaku, nors daug laiko pramogauti nelikdavo: dirbdavau nuo 10 iki 17 val. ir visai pavargdavau atlikdama tokias neįprastas man užduotis. Tačiau sužinojau labai daug apie teisininko darbą, skirtingas teisininkų rūšis Jungtinėje Karalystėje, karjeros perspektyvas. Dienos, praleistos Monake, mano atmintyje išliks kaip vienos iš neįprasčiausių ir įdomiausių dienų gyvenime.
Manau, kad šis projektas – neįkainojamos patirties galimybė licėjaus mokiniams. Nuoširdžiai tikiuosi, kad jis ir toliau bus vykdomas, mokiniai galės susipažinti su būsima profesija, įgis tam tikrą pranašumą, kai stos į universitetus. Taip pat tikiuosi, kad projektas plėsis, kad į jį įsitrauks vis daugiau alumnų bei tėvelių, nes tokia praktika mokiniams geriausiai padeda nuspręsti, kuri profesija jiems tinka.
Jonas Kavaliauskas (2b) atliko praktiką socialinių tyrimų įmonėje „Socialinės informacijos centras“.
Apie projektą sužinojau, kaip ir daugelis – per mokyklos administraciją ir mokytoją Linoretą Vasilevičienę. Esu daugmaž apsisprendęs, ką noriu studijuoti, todėl ėjau tik išmėginti profesijos, kuri man pasirodė įdomi: socialinių (rinkos) tyrimų. Dvi dienas atlikau praktiką ir supratau, kad šis darbas visgi nėra man skirtas, tačiau negaliu sakyti, kad jis neįdomus. Pačios patalpos buvo super: naujausia įranga ir patogumą užtikrinanti infrastruktūra bei labai draugiškas darbuotojų kolektyvas. Tokie projektai man patinka, nes teorija yra viena, o praktika dažnai pasirodo esanti visai kitokia, nei įsivaizdavome, todėl svarbu mokinius supažindinti su tikruoju norimos specialybės darbo pobūdžiu, kad jau pasirinkus, ką studijuoti, netektų gailėtis.
Andrius Paulauskas (2e) atliko praktiką architektūros įmonėje „Unitectus“.
Pasirinkau architektūros sritį, kuri mane labai domino. Asmeniškai man tai – vienas iš variantų, ką studijuoti ateityje ir dirbti, kai pabaigsiu studijas. Ši profesija man atrodė reikalaujanti nemažai laiko, pastangų ir žinių, bet įdomi bei kūrybiška. Mano darbovietėje tikros praktikos lyg ir nebuvo, bet nemanau, jog jos ir reikėjo, kadangi stebėti, klausinėti ir klausytis žmonių, puikiai išmanančių šią sritį, buvo labai įdomu ir, mano nuomone, naudinga. Tai darydamas įmonėje „Unitectus“ sužinojau nemažai įdomios, reikšmingos informacijos, pamačiau, kaip atrodo visas darbo procesas architektų biuro viduje, buvau supažindintas su namų statybos procesu nuo pradžios (užsakymo) iki pabaigos (pastatymo), sužinojau nemažai apie pačią architektūrą kaip mokslą (ir meną), todėl labai džiaugiuosi turėjęs progą dalyvauti, susipažinti su draugišku „Unitectus“ architektų kolektyvu bei pažiūrėti, kaip visgi tie architektai dirba - tai mane labai domino. Nors tikrosios praktikos neturėjau, bet to, ko tikėjausi, gavau su kaupu. Manau, jog toks šansas išbandyti save arba sužinoti apie dominančią sritį daugiau dažnai nepasitaiko, todėl visiems, kurie nori, patariu išbandyti kitais metais.
Elena Paleckytė (2b) atliko praktiką architektūros įmonėje „Unitectus“.
Sužinojusi, kad bus vykdomas toks projektas, labai apsidžiaugiau, nes tai buvo puiki galimybė iš arčiau susipažinti su dominančia profesija – architektūra. Praktiką atlikau architektūros įmonėje „Unitectus“, kurios darbuotojai labai malonūs, draugiški, tarp jų buvo ir baigusių licėjų. Mūsų praktikos vadovas Tumas parodė, nuo ko prasideda, kuo baigiasi pastato projektavimas, mieste parodė jų įmonės projektuotus pastatus. Iš kitų darbuotojų, kurie taip pat buvo malonūs, sužinojome ir kitų architekto darbo detalių. Vieninteliai trūkumai buvo tai, kad neteko pabandyti ko nors projektuoti ir tai, kad kai Tumas nebuvo šalia, o mes su Ugne, kuri atliko praktiką su manimi, kalbėjomės su kitais darbuotojais, atėjo įmonės direktorius ir gana piktai pasakė kažką panašaus į: ,,Balius baigtas. Jei norit, galit žiūrėt, bet nekalbinkit, jie (darbuotojai) ir taip nieko nespėja.“ Tad teko gana ilgai vartyti didžiulius architektūros naujienų žurnalus. Na, bet jie buvo įdomūs, tad nieko tokio. Taigi, praktika man tikrai patiko, neatgrasė nuo architektūros.
Monika Palionytė (1b) atliko praktiką Lietuvos Respublikos Seime.
Aš dalyvavau Lietuvos Respublikos Seimo praktikos savaitėje „Seimas gyvai“. Šios praktikos tikslas buvo dualinis mokymas, žinių, gaunamų mokykloje, pritaikymas gyvai. Mane labai sudomino šis projektas, norėjau pasinaudoti galimybe išbandyti save, galvojau, kad gal tai padėtų suprasti, kuo noriu būti. Labai patiko, kad visą savaitę galėjau praleisti Seime, eiti į visus posėdžius, partijos susirinkimus. Gal šiek tiek nepasisekė su man paskirtu Seimo nariu (globėju), nes jis buvo labai užsiėmęs, todėl negalėjo man skirti daug laiko. Tačiau vis tiek buvo verta sudalyvauti šiame projekte, gavau patirties, praktikos diplomą. Manau, tikrai verta tęsti tokius projektus ir tikiuosi, kad kitais metais galėsiu išbandyti kitą veiklą.
Getrūda Verikaitė (3a) atliko praktiką odontologijos įmonėje „Sveika pradžia“.
Jau ilgą laiką svarsčiau, kuo norėčiau užsiimti, kai baigsiu mokyklą, tačiau niekaip negalėjau pasirinkti, kas mane labiausiai domina. Tada mane pasiekė žinia apie projektą „Išbandyk profesiją“, į kurį užsirašiau net neabejodama, jog tai man padės pasirinkti profesiją. Norinčių dalyvauti projekte buvo nemažai, todėl aš išsigandau, pamačiusi, kad lapelius su profesijomis reikia čiupti greitai, nes apskritai praleisi progą „išbandyti profesiją“. Toje sumaištyje pirmiausia išgirsta profesija buvo odontologija, ir aš, taip pat kaip visi, pradėjau bėgti prie to lapelio... Taip gana atsitiktiniu būdu pasirinkau odontologiją ir vieną dieną praleidau klinikoje „Sveika pradžia“ su odontologe rezidente Rūta Telišauskaite. Labai lengvai ir greitai susibičiuliavome, klausinėjau įvairiausių dalykų ir ji maloniai atsakinėdavo. Mano praktika truko visą šeštadienį, nuo dvyliktos iki septintos valandos vakaro. Visą dieną jos kabinete kas valandą keitėsi pacientai - visi skirtingi, visi su savomis istorijomis. Tai vienas iš man itin patikusių dalykų: dirbdamas odontologo darbą daug bendrauji su žmonėmis, su jais susipažįsti. Taip pat patiko, jog kabinetas visuomet sterilus, po kiekvieno paciento reikėdavo dezinfekuoti visus daugkartinio naudojimo prietaisus, įrankius įmerkti į dezinfekcinį skystį – tai buvo viena iš mano pareigų. Džiaugiuosi tuo, kad Rūta leido pabūti jos asistente – padavinėjau įrankius, reikiamas medžiagas, siurbdavau paciento seiles, šviečiau helio lempa – tai labai įdomi patirtis, nes reikėjo greitai išmokti prisitaikyti prie Rūtos darbo stiliaus, stengtis jai netrukdyti ir nepakenkti pacientui. Mažiau maloni odontologo darbo dalis – dantų chirurgija. Teko pamatyti, kaip mergaitei atliko danties šalinimo procedūrą. Po šios darbo dienos gavau nemažai naudos – svarbiausia, kad pamačiau, kaip odontologas dirba ir kokių savybių reikia, norint juo tapti. Manau, jog projektas „Išbandyk profesiją“ yra naudingas ir padedantis apsispręsti dėl būsimos profesijos, nes galima daug girdėti apie specialybes, tačiau tik pamatęs ir pabandęs tą darbą atlikti, supranti, kokia tai profesija, pamatai jos privalumus ir trūkumus, tai leidžia pačiam nuspręsti, ar norėtum ateityje būti tokios srities specialistu.
Milda Girdenytė (2a) atliko praktiką farmacijos įmonėje UAB ,, Eli Lilly“.
Projekto „Ugdymas karjerai“ dėka atlikau praktiką UAB Eli Lilly farmacijos kompanijos filiale. Susipažinau su darbuotojais, sužinojau, kokia yra jų specialybė, atliekami darbai. Ši praktika padėjo daugiau sužinoti apie farmacijos įmones. Nors neturėjau galimybės pamatyti, kaip gaminamas vaistas, galėjau išgirsti, koks yra kelias nuo idėjos iki vaisto pagaminimo. Sužinojau apie vaistų veiksmingumo tyrimus, jų etapus ir taisykles. Labai didelį įspūdį paliko vaistų tyrimų aprašymai, jie labai detalūs. Visas keturias dienas buvau užimta įdomia veikla, nes praktikos organizatoriai buvo labai gerai viską suplanavę. Praktikos metu jautėme nuoširdų darbuotojų dėmesį ir svetingumą.